Rodos, saugaus eismo pamokos vyksta dar mokykloje ir mokoma kaip saugiai elgtis kelyje dar tada, kai esi mažas. Skirtumas tarp vairavimo mokyklos pamokų ir saugaus eismo pamokų yra tas, į ką jos orientuotos. Vairavimo mokyklos mokina žmones būti gerais vairuotojais, o mokyklose mokiniai mokomi būti drausmingais pėsčiaisiais.
Kas yra drausmingas pėstysis? Tai ne būtinai yra vaikas, bet gero elgesio taisyklių reikia mokytis dar būnant vaiku. Deja, augant šios pamokos turbūt išblunka iš atminties, nes pažiūrėkite kiek daug suaugusiųjų eina per gatves ten, kur nėra pėsčiųjų perėjų ir eina net nesidairydami. Vairuotojams labai sunku sureaguoti laiku į tokius išsišokėlius kelyje, tačiau vairavimo mokyklos visada primena besimokančiam vairuoti, kad saugiam vairavimui negana prisisegti saugos diržą. Svarbia
usia kelyje yra atidumas ir tai taikoma tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Kitas dalykas, ką dažnai pamiršta pėstieji – atšvaitai. Jau tiek kartų žmonės ėjo šalikele be jokių atšvaitų, visiškai nematomi kaip kokios šmėklos!? Daugybę! Deja, kai kurie tokių pasivaikščiojimų baigiasi namų nė iš tolo nepriėjus. Nesvarbu, ar ryto tamsoje keliaujate į darbą, ar po visų darbų nuvargę traukiate namo, atšvaitas turėtų būti būtinybė, norint saugiai grįžti namo. O, rodos, dalis lietuvių vis dar galvoja, kad atšvaitus nešioti vaikiška arba kad su atšvaitais, liemenėmis atrodo juokingai. Tokiems galima atsakyti tik tiek, geriau atrodyti juokingai ir būti gyvam, ne gulėti partrenktam automobilio vilkint madingais drabužiais, kurių vairuotojas tamsoje neįžiūrėjo… Būtent dėl tokių „protingų“ žmonių kilo ne vieno konkurso idėja kaip atšvaitus padaryti patrauklesnius, kaip juos pritaikyti drabužiuose, aksesuaruose, pavyzdžiui, ant rankinės ar kuprinės. Vairavimo mokyklos tokias iniciatyvas, projektus noriai palaiko. O kol kas praeiviai naudoja įprastus ašvaitus, kurie yra prisegami arba atšvaito juosteles, kuriomis apjuosia ranką. Na, dar yra trečias variantas, maži pliušiniai žaisliukai, kurie siūti iš atšvaitinės medžiagos. Šiuo variantu dažniausiai džiaugiasi būtent tie mokinukai, kurie lanko saugaus eismo pamokas ir į mokyklą bei iš jos keliauja gerai matomi vairuotojų.
Vairavimo mokyklos retai kada bendrauja su jauniausių klasių mokiniais, bet tikėtina, kad jie suorganizuoja vieną kitą vizitą pas vienuoliktokus ar dvyliktokus. Tai yra natūralus marketinginis žingsnis siekiant, kad į vairavimo mokyklos duris pabelstų kuo daugiau pilnametystės sulaukusių jaunuolių. Vairavimo mokyklos noriai moko vairuoti jaunus žmones, nes jaunimas greičiau įsisavina naujus dalykus, vadinasi, vairavimo teoriją ir praktiką taip pat. Suaugusius žmones, kuriems apie 35-40 metų ar vyresnius, kurie dar nėra sėdėję už automobilio vairo, išmokyti vairuoti tikrai sunkiau nei mokyklą bebaigiantį jaunimą. Tai yra ne iš piršto laužti faktai, o informacija, kuri realiai atspindi vairavimo mokyklos darbuotojų darbą. Taip jau yra, kad su vienais žmonėmis dirbti lengviau nei su kitais, tačiau nereikia galvoti, kad tai priklauso tik nuo žmogaus amžiaus. Veikia ir kiti faktoriai, kurių svarbiausias yra noras. Kas labiausiai nori išmokti, tas ir išmoksta greičiausiai. Vairavimo mokyklos neneigia, kad ne visi entuziazmu spindi, kol sėdi teorijos pamokose. Dėl tos priežasties daugėja tokių, kurie teorijos pamokų nebeperka, o mokosi jos savarankiškai namuose ar kitur. Jau nebėra privaloma teorijos mokytis vairavimo mokyklos klasėse, privalu yra tik teorijos egzaminą išlaikyti, o kur jam bus pasiruošta, čia jau mokinio individualus pasirinkimas. Teoriją išlaikius visi keliai tampa atviri vairavimo praktikai.
Daugiau informacijos: www.bkategorija.lt