Lietuva stengiasi pasiekti ambicingą šiukšlių perdirbimo normą, tačiau tuo pačiu planuoja pastatyti daugiau šiukšlių deginimo gamyklų. Šalis yra įsipareigojusi iki 2020 metų pasiekti 65% buitinių atliekų perdirbimo ribą, bei išvystyti geresnį atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemą. Tačiau vyriausybė ketina statyti dvi naujas šiukšlių deginimo gamyklas, kas nedera su prieš tai minėtu įsipareigojimu.
Pagal pateiktą Lietuvos valdžios institucijų informaciją, šalyje kasmet generuojama 1,1 milijonų tonų buitinių atliekų. Pernai visoje Lietuvoje buvo perdirbta apie 370 000 tonų atliekų. Tarp įvairių politinių ir verslo grupių kilo mūšis dėl klausimo: kaip turėtų būti plėtojamas Lietuvos atliekų tvarkymo sistema? Nepaisant šalies įsipareigojimų Europos Sąjungai, galutinis klausimas ką daryti su buitinėmis atliekomis lieka neatsakytas.
Šiukšlių išvežimas ir šiukšlių deginimo privalumai
2013 metais siuksliu isvezimas sudarė 130 mln € statant šiukšlių deginimo kainos. Gamykla turėjo sudeginti 125 000 tonų buitinių atliekų ir 125 000 tonų biomasės per metus. 2015 metais gamykla buvo įgaliota priimti atliekas iš visos šalies.
Paaiškėjo, kad gamykla leido Lietuvai ne tik judėti į priekį vystant geresnę atliekų tvarkymo sistemą, bet ir išsprendė didelės energetinės priklausomybės problemą. Dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009 metais, šalis pradėjo importuoti 75% elektros energijos iš kaimyninių šalių, tačiau „Fortum Klaipėda“ šiukšlių deginimo gamykla leido sumažinti šį rodiklį.
Klaipėdoje, ši gamykla tavo viena pagrindinių energijos tiekėjų. Beveik 55% visos šilumos tiekimo Klaipėdos regione atkeliavo būtent iš šios gamyklos. Dėl tokių rodiklių bendrovė „Lietuvos energija“ 2014 metais nusprendė statyti panašias gamyklas netoli Vilniaus ir Kauno.
Bendrai, visos šiukšlių deginimo gamyklos, galėtų sudeginti apie 450 000 – 750 000 tonų buitinių atliekų kasmet. Tačiau keletas nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje susirūpino dėl projektų, teigdami, jog tai neleistų pasiekti 65% buitinių atliekų perdirbimo ribą.
Siekiant jog atliekos taptų ištekliais ir būtų įgyvendinamos žiedinės ekonomikos principai, reikia visiškai įgyvendinti ES atliekų teisės aktus. Juose numatyta atliekų tvarkymo hierarchija įpareigoja šalinti šalies sąvartynus, užtikrinti atliekų rūšiavimą ir jų surinkimą bei mažint gyventojams tenkantį atliekų kiekį.