Mums, jaunoms mamoms, atrodo, kad kūdikiai yra bejėgiai, bet iš tiesų, jei jie jau paaugę, geba sėdėti, ropoti, tai jų noras pažinti juos supantį pasaulį yra beribis… Todėl negalima nuo tokio vaikučio nusisukti, vos nusisuksit, mažasis išdykėlis kur nors nuropos ir jums teks jo ieškoti, gal po stalu, gal kur kitur nulindusio. Kūdikiai yra gana greiti ir energingi. Dėl to kažkas labai apdairiai sugalvojo maniežus. Maniežai vaikams dažniausiai net labai patinka. Kadangi maniežai sąlyginai yra ne tokie ir maži, juose gali kūdikiai žaisti, gali miegoti. Maniežai yra saugūs, nes su suapvalintais kampais, net paminkštinimais, tad kūdikis neturi galimybės susižeisti. Bet mažylis turi visas galimybes manieže apsikabinti savo mėgstamiausią žaislą ir numigti posmelį kitą. Gali jis ir žaisti, o ne miegoti. Maniežai yra ryškiaspalviai ir dailūs, yra modelių su permatomis sienelėmis, tad mažylis net ir 
sėdėdamas ar gulėdamas turi galimybę matyti, kad jo mamytė ar tėtukas yra netoliese ir jaustis saugiai, nepaliktas, gali stebėti, ką veikia jo tėvai. Ne paslaptis, kad kūdikiai ir vaikai iš tiesų stebi savo tėvų elgseną, nes tėvai – jų mokytojai iš tėvų vaikas išmoksta visko, ko jam reikia ankstyvoje vaikystėje: judėti, juoktis, kalbėti, jausti aplinką, ryšį su kitu žmogumi. Nors kūdikiai dar visiškai nedidukai, būtent kūdikystėje formuojasi pirmieji bendravimo įgūdžiai. Juk vaikai mokosi mėgdžiodami, jie kartoja tai, ką mato, ką girdi. Todėl tėvai turi ne tik su kūdikiu draugiškai ir dėmesingai bendrauti, bet ir vienas su kitu. Taip vaikas augdamas jau savaime žinos ir jaus, kas yra šeima, nors žodžio šeima dar nemokės net ištarti dėl savo jauno amžiaus. Vaiko raidoje yra būtinas, pabrėžiame – būtinas, teigiamas pavyzdys.
Gerai yra ir tai, kad paūgėję vaikučiai manieže gali tobulinti savo vaikščiojimo įgūdžius. Juk atsistojus pirmieji žingsniai dar būna tokie nedrąsūs. Kojeles kilnoti dar sudėtinga, nes pusiausvyros laikyti dar neišmokta. Dėl to vaikai nedvejoja už ko nors pasilaikyti: už mamos ar tėčio rankų, už stalo krašto, už maniežų sienelių. Esame matę, kaip maniežai vaikaims padeda vaikščioti. Vaikutis būna maniežo viduje ir eina ratuku manieže laikydamasis už sienelių, nes seka mamą, vaikštančią po kambarius. Mums, suaugusiems, maniežai atrodo maži, bet kūdikiams jie atrodo pakankamai erdvūs ir kelionė ratu manieže prilygsta maratonui. Maniežai – tai kūdikiui ir paūgėjusiam vaikučiui, maždaug iki 3 metų amžiaus, reikalingas inventorius. Įvairūs maniežai, šokliukai, tvirtinami lubose, maitninimo kėdutės lovelės su borteliais – visa tai naudojama vaiko priežiūrai. Vaiką galima saugiai palikti įkėlus į lovytę ar į maniežą ar pasodinus į maitinimo kėdutę, kai reikia laisvų rankų. Žinoma, vienas iš tėvų turi kone visada būti netoliese vaikučio, jei šiam ko nors staiga prireiktų. Jei maniežai stovi ne svetainėje, o vaiko kambaryje, norint matyti ar bent jau girdėti, ką veikia vaikutis, galima naudoti mobilias aukles. Jauniems tėvams, dar neturintiems daug patirties vaikų auginime, tai labai labai padeda. Juk kad ir kaip mylime savo atžalas, negalime prie jų budėti 24 / 7, nes reikia ir vaikui bei šeimai pagaminti valgį, reikia namų ruoša nors minimaliai užsiimti ir pan. Tėvai turi rasti nors šiek tiek laiko ir sau. Kol vaikai miega, maniežai jiems sukurią minkštus sapnus, o tėvai gali tyliai dėmesiu palepinti vienas kitą ar paskaityti plačiau apie vaikų priežiūrą, o gal panaršyti internete ir pasidairyti mažyliui naujo žaislo ar drabužėlio. Arba gali stebėti savo miegantį angelėlį.