Miškų pirkimas mūsų šalyje gali puikiai pagelbėti tiems žmonėms, kurie norėtų parduoti didesnę ar mažesnę nuosavo miško dalį. Įmonės, kurios užsiima miško pirkimu, gali pirkti mišką išsikirtimui arba tiesiog nupirkti mišką su visa toje teritorijoje esančia žeme.
Daugiau informacijos: www.vizon.lt
Miškas teikia užuovėją, o kai kam – pinigus
Miško kirtimas, jo pardavimas nėra laisvas procesas, nors konkreti miško teritorija ir priklauso žmogui kaip jo nuosavybė. Mūsų šalyje tokia veikla yra reglamentuojama Lietuvos respublikos įstatymais. Miško savininkas kirsti medžius, parduoti mišką ar naudotis jo ištekliais gali tik gavęs Valstybinės miškų tarnybos leidimą. Jei bus vykdomas didesnio ploto nei 3 ha miško kirtimas, tuomet taip pat reikalinga turėti miškotvarkos projektą.
Tačiau ne visada yra lengva apsispręsti ir dėl paties pardavimo proceso, nes sudėtinga nustatyti parduodamo miško ploto kainą, ne visuomet yra aišku, ką miško savininkui reikia daryti po to, kai jame atliekamas medžių kirtimas. Todėl miškų pirkimas yra tai išmanančių, ilgus metus šioje rinkoje dirbančių, turinčių miškininkystės išsilavinimą darbuotojų reikalas. Visuomet dėl menkų ar rimtesnių klausimų verta į juos kreiptis dėl konsultacijos, kuri padėtų apsispręsti dėl ketinimų. Kaip bebūtų, miškas, ypač jo dalis su žeme, yra kas metai augantis pelnas, tam tikra gamtos dalis, kuri gali būti miela ateities kartoms. Jį pardavus jau nebeįmanoma susigrąžinti to jaukumo, kurį teikia nuosavas miškas.
Miško kirtimas ar miško pardavimas su žeme?
Tačiau, jei vis dėlto nuspręsta parduoti kertamus medžius, pačiam jų savininkui nevertėtų imtis tokių sunkių darbų, o tiesiog visa tai patikėti toms įmonėms, kurių veikla yra miškų pirkimas. Pastarųjų darbuotojai pagelbės nustatant turimo miško vertę, o taip pat susitvarkys su visais rūpesčiais, kurie tikrai nelengvi, jei imamasi miško kirtimo.
Miško vertė yra nustatoma atsižvelgiant į šiuos rodiklius:
- vyraujančią medžių rūšį;
- medžių tankumą, aukštį bei amžių;
- atstumą iki sunkiasvorei technikai gerai išvažiuojamo kelio;
- teritorijoje esančio upelio ar upės;
- ar miško plotas nepriklauso saugomai teritorijai ir kt.
Visi Lietuvos miškai pagal nuosavybės formas suskirstyti į tris grupes:
- valstybinės reikšmės miškai – 55,6 %;
- privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 41,4 %;
- kitų naudotojų miškai – 3 %.
Mūsų šalies teritorijoje esantys miškai yra skirstomi į šias keturias grupes:
I grupė – rezervatiniai miškai (juose nevykdomi jokie kirtimai),
II grupė – specialiosios paskirties ir rekreaciniai miškai (juose pagrindiniai kirtimai nevykdomi. Tačiau gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose yra leidžiami atkuriamieji, ugdymo, sanitariniai bei kitokie specialūs kirtimai: landšaftiniai ir kt.),
III grupė – apsauginiai miškai (leidžiami neplyni ar nedidelio ploto – iki 5 ha – plyni, ugdymo ir sanitariniai kirtimai),
IV grupė – ūkiniai miškai (yra leidžiami visų rūšių miško kirtimai).
Augant medienos poreikiams, malkinės medienos kainos didėja, todėl intensyviau pradėtos naudoti kirtimo atliekos. Viena iš galimybių gauti papildomų pajamų yra kirtimo atliekų rinkimas bei miško kuro realizavimas jį naudojančioms katilinėms.
Jei sunku apsispręsti dėl turimo miško kainos, jei nežinote, kiek galėtų būti vertas jis kartu su visa žeme, galima kreiptis į specialistus, kurie net nepavaikščioję po konkrečią vietovę gali įvardinti preliminarią miško kainą. Tam šiems darbuotojams tereikia pateikti turimos miško valdos kadastrinį numerį. Pastarasis yra nurodomas nuosavybės dokumentuose.